Kodėl sunku kalbėti apie patyčias?

Labai svarbu papasakoti apie patyčias kokiam nors suaugusiajam, kuriuo tu pasitiki: mamai, tėčiui, mokytojui ar kitam. Vis dėlto neretai gali būti sunku prabilti apie patyčias.

Kai vienoje mokykloje vaikų paklausėme: „Ar pasakojate apie patyčias tėvams?“, paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis vaikų apie tai kalbasi su tėvais, o taip pat nedaugelis apie patyčias papasakoja mokytojams. Gal tu žinai, kodėl vaikai apie patiriamas patyčias nepasakoja suaugusiesiems? Tavo bendraamžiai įvardina įvairias priežastis:

„Baisu, kad skriaudėjai kerštaus“.
„Nenoriu būti skundiku“.
„Nenoriu jaudinti tėvų“.
„Gėda, kad pats negaliu apsiginti“.
„Bijau prarasti draugus“.
„Sunku įrodyti patyčias, todėl neverta sakyti“.
„Net jei ir prasitarsiu apie patyčias – situacija vis tiek nepasikeis“.

Kalbėti apie patyčias tikrai nelengva, tačiau dar sunkiau kentėti tyloje. Žinoma, pokalbis apie patyčias ne visuomet gali jas sustabdyti. Tačiau pasidalijimas savo patyrimais su žmogumi, kuriuo pasitiki, padeda lengviau jas ištverti. Be to, su kitu žmogumi lengviau sugalvoti, kaip pakeisti situaciją į gera. 

Patiri ar stebi patyčias? Nori su kuo nors apie tai pasikalbėti?
Kreipkis į „Vaikų liniją“ nemokamu telefonu 116 111 kasdien nuo 11 iki 23 val. arba prisijunk prie „Vaikų linijos“ svetainės vaikulinija.lt ir parašyk mums laišką, susirašinėk pokalbiais internetu su budinčiais konsultantais arba pabendrauk su bendraamžiais „Vaikų linijos“ diskusijų forume.