Didžioji dalis Lietuvos gyventojų patyčias mokykloje laiko svarbia problema

2016-03-14

3 iš 4 Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad patyčios mokyklose yra aktuali šių dienų problema – parodė visuomenės nuomonės apklausa. Sutelkti dėmesį į patyčių problemos sprendimą ir kartu stabdyti patyčias kviečia pirmadienį, kovo 14 d., visoje Lietuvoje prasidedanti emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ inicijuojama „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2016“. 

„Vaikų linijos“ užsakymu atlikta apklausa, kurią vasario mėnesį įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė šalies gyventojų nuomonę dėl patyčių problemos  mokykloje. Trys ketvirtadaliai (76 proc.) tyrimo dalyvių teigė manantys, kad patyčių problema mokyklose yra aktuali ir svarbi.

„Nuo 2004 metų pradėję vykdyti kampaniją „BE PATYČIŲ“, siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą ir perduoti žinią, kad patyčios nėra natūralus vaikų raidos etapas, o visai visuomenei aktuali problema, kurią reikia spręsti, – teigia „Vaikų linijos“ vadovas dr.Robertas Povilaitis. – Šios apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis suaugusiųjų pripažįsta, kad patyčių problema yra aktuali, o problemos pripažinimas yra svarbus veiksnys, siekiant mažinti patyčių mastą Lietuvoje.“ 

Pripažindami, kad skaudžios patyčios tarp vaikų ir paauglių yra svarbi problema, apklausoje dalyvavę suaugusieji mokyklų gebėjimą spręsti patyčių problemą įvertino vidutiniškai (6.3 balo skalėje nuo 1 iki 10). „Didėjant visuomenės supratimui apie patyčių priežastis ir pasekmes, auga poreikis diskutuoti apie efektyvius patyčių prevencijos ir reagavimo į patyčių situacijas būdus mokyklose. Apklausa atskleidžia, kad suaugę žmonės mato mokyklą kaip vidutiniškai gebančią spręsti patyčių problemą. Kai kuriose mokyklose išties vis dar stinga sistemingo ir visą bendruomenę įtraukiančio požiūrio į patyčių problemos sprendimą, taip pat trūksta nuoseklaus efektyvių prevencinių programų diegimo, – pastebi „Vaikų linijos” psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Akivaizdu, kad dabar svarbu drąsinti suaugusiuosius pastebėti ir reaguoti į patyčias, suteikti vaikams pagalbą patyčių situacijose ir stiprinti supratimą, kad už vaikų saugumą mokykloje visų pirma yra atsakingi būtent suaugusieji.“

Per šių metų „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kuri jau septintą kartą sutelkia šalies ugdymo įstaigas ir kitas aktyvias organizacijas bendram darbui, stabdant patyčias, „Vaikų linija“ siekia paskatinti aktyvesnį dialogą tarp vaikų ir suaugusiųjų, sprendžiant patyčių situacijas. Vaikai ir paaugliai kviečiami drąsiau kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais jie pasitiki. Tuo tarpu suaugusieji raginami būti atidesni vaikų būsenoms ir išgyvenimams, skirti daugiau laiko jų išklausymui. 

„Dažnai vaikai vis dar nedrįsta papasakoti suaugusiesiems apie stebimas ar patiriamas patyčias. Skambindami ir rašydami laiškus „Vaikų linijai“, vaikai neretai pasakoja apie nekonstruktyvius suaugusiųjų reagavimo būdus. Pavyzdžiui, kai patyčios pavadinamos konfliktu ir skriaudėjas bei nukentėjęs vaikas verčiami atsiprašyti vienas kito, kai suaugusieji reaguoja ūmiai, neatsiklausdami vaiko nuomonės, arba kai jie sumenkina problemą ir palieka vaiką vieną spręsti patyčių situacijos, – pasakoja J.S.Jasiulionė. – Tokios suaugusiųjų reakcijos neretai atspindi pačių suaugusiųjų bejėgiškumą ir nežinojimą, kaip vaikui padėti.“ 

Beveik pusė (44 proc.) visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavusių suaugusiųjų nuo 18 iki 75 metų prisipažino, kad patys yra patyrę patyčias mokykloje. Asmeninė suaugusiųjų patirtis, reaguojant į vaikų patyčias, gali ir padėti, ir trukdyti. Viena vertus, suaugusieji, kurie patys turi patyčių patirties, linkę geriau suprasti patyčių problemą ir jos svarbą. Kita vertus, anksčiau patirti skaudūs išgyvenimai gali trukdyti suaugusiesiems ramiai įvertinti situaciją ir suteikti vaikui pagalbą, atsižvelgiant ne į savo patirtį, o į tai, ko šiuo metu labiausiai reikia vaikui.

Vaikai ir paaugliai, stebintys ar kenčiantys dėl patyčių, savo sunkumais visada gali pasidalinti su „Vaikų linijos“ konsultantais. Į „Vaikų liniją“ galima skambinti nemokamu telefono numeriu 116111 arba prisiregistravus „Vaikų linijos“ svetainėje, parašyti laišką arba pasidalinti savo išgyvenimais su bendraamžiais diskusijų forume. Per „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kovo 14-20 dienomis, „Vaikų linijos” konsultantai budi visą parą. 

„Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ 2016“ dalyvauja 1100 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

„Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ 2016“ partneriai: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, VšĮ „Vaiko labui“, Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su asociacija „In Corpore“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, „Vaikystės sodas“, VšĮ „Paramos vaikams centras“, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos mokinių parlamentas.

„Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ palaiko: Nyderlandų Karalystės ambasada, Norvegijos Karalystės ambasada, Švedijos ambasada, Lietuvos psichologų sąjunga, asociacija „Langas į ateitį“, Ryšių reguliavimo tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras.

„Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ remia: „Western Union Foundation Lithuania“, Europos Sąjungos programa „Saugesnis internetas“, „Spinter tyrimai“, „Not Perfect“, LRT, Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, „Mediaskopas“.