Vis daugiau žmonių patyčias mokykloje įvardina aktualia problema

2017-08-31

Vis daugiau Lietuvos gyventojų mano, kad mokykloje vykstančios patyčios yra aktuali problema – būtent mokyklą kaip vieną iš vietų, kur dažniausiai pastebi patyčias, išskiria dauguma žmonių, parodė „Vaikų linijos“ inicijuota visuomenės nuomonės apklausa. Nuo naujų mokslo metų įsigalioja Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis pirmą kartą teisiškai apibrėžta patyčių sąvoka, numatyta mokyklos bendruomenės narių atsakomybė už vykstančias patyčias ir patvirtinta tvarka, kaip turi būti vykdoma pagalba patyčias patiriantiems vaikams.

„Vaikų linijos“ užsakymu atlikta apklausa, kurią įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, kad patyčios tarp vaikų ar suaugusiųjų dažniausiai pastebimos viešose vietose (38 proc. respondentų) ir mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje (32 proc.), rečiau – internete (19 proc.) bei žiniasklaidoje (19 proc.). Apklausos duomenimis, padaugėjo manančių, kad patyčių problema mokykloje yra labai aktuali (36 proc., kai 2016 m. buvo 27 proc.), beveik pusė apklaustųjų, kaip ir pernai, patyčių problemą laiko aktualia. Dvigubai sumažėjo žmonių, kuriems patyčios mokykloje neatrodo svarbi problema (6 proc.). Tuo tarpu mokyklų gebėjimas spręsti patyčių problemą, apklausos duomenimis, vertinamas vidutiniškai (6 balai skalėje, kur 1 reiškia „visiškai nesugebama spręsti“, o 10 – „puikiai sprendžiama“).

„Vienas pirmųjų žingsnių, siekiant sumažinti patyčių paplitimą, yra šios smurto formos pažinimas ir pamatymas. Gyventojų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad patyčių problema mokyklose jau yra matoma ir pripažįstama mūsų visuomenėje, – teigia „Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Aurelija Jocaitė. – Toliau turėtume stiprinti gebėjimus tinkamai reaguoti į patyčias ir ugdyti kiekvieno žmogaus atsakomybę už patyčių stabdymą. Tam išties gali pasitarnauti naujosios Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis patyčios pirmą kartą teisiškai apibrėžtos ir reglamentuotos.“

Rugsėjo 1 dieną įsigaliojančiose Švietimo įstatymo pataisose, kurias inicijavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, aiškiai apibrėžta patyčių ir kibernetinių patyčių samprata. Nuo naujų mokslo metų visose švietimo įstaigose draudžiamos bet kokios smurto formos prieš bet kurį mokyklos bendruomenės narį, nei vienas švietimo įstaigos bendruomenės narys neturi taikstytis su patiriamu ar stebimu smurtu.

Įstatymas numato kiekvieno mokyklos bendruomenės nario atsakomybę patyčių atveju, nustato reagavimo tvarką, sprendimų eiliškumą, pagalbos formas. Nuo naujų mokslo metų smurtą patyręs ar besityčiojantis vaikas kartu su tėvais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurtą, turi gauti psichologinę pagalbą. Galimybe neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą turėtų pasirūpinti mokyklos vadovas. Taip pat švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.

„Vaikų linija“ kasdien sulaukia vaikų skambučių ar laiškų, kuriuose jie dalijasi skaudžiomis patyčių patirtimis. Labai norėtųsi, kad Švietimo įstatymo pakeitimai paskatintų mokyklų bendruomenes susitelkti ir kartu aktyviau ir sistemingiau stabdyti patyčias. Nuo kiekvieno bendruomenės nario reakcijos į matomas patyčias priklauso, ar naujais mokslo metais vaikai mokyklose galės jaustis saugesni“, – teigia „Vaikų linijos“ atstovė A.Jocaitė.

Apie „Vaikų liniją“:

„Vaikų linijos“ Lietuvoje veiklą organizuoja: VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje, Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno Dainavos jaunimo centras ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba. „Vaikų linija“, teikdama pagalbą vaikams europiniu numeriu 116111, bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

„Vaikų linija“ yra ilgametė Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos narė, priklauso tarptautinei organizacijai „Child Helpline International“, vienijančiai 181 vaikų linijas 139 pasaulio šalyse, yra viena iš Europos tinklą prieš patyčias „European Anti-bullying Network“ įkūrusių organizacijų ir šio tinklo narė, priklauso Europos nacionalinių saugesnio interneto centrų tinklui „Insafe“.

2017 m. „Vaikų linijos“ veiklą finansiškai remia: „Telia“, „Western Union“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Europos infrastruktūros tinklų priemonės Saugesnio interneto programa, Vilniaus Lietuvos tūkstantmečio Rotary klubas, Didžiosios Britanijos prekybos rūmai, „Blucast“, „Jurex“, „Girteka“, privatūs asmenys. Prekėmis ir paslaugomis tarnybą remia: „Mediaskopas“, „Spinter tyrimai“, ,„JCDecaux Lietuva“. „Vaikų linijos“ savanorius motyvuojantys draugai: kino teatras „Multikino“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Menų spaustuvė, muzikos klubas „Tamsta“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kristupo festivalis.