Dažnai vaikai vengia pasakoti apie patyčias ne tik mokyklos darbuotojams, bet ir tėvams ar kitiems šeimos nariams. Kai vaikas tyli, labai sunku suprasti jo jausmus, patyrimus, jo skausmą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vaikui viskas gerai. Tačiau net jei vaikas sako, kad jam mokykloje viskas gerai, tai dar nereiškia, kad nepatiria patyčių arba nėra patyčių liudininkas. Jei pastebite vaiko nuotaikų ar elgesio pokyčius, verta pasidomėti, kas pasikeitė jo gyvenime.
Keletas požymių, kurie gali rodyti, kad vaikas patiria patyčias mokykloje:
- grįžta iš mokyklos su sugadintais daiktais, praradęs kokį nors daiktą ar pinigus;
- turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių;
- iš namų į mokyklą ėmė vaikščioti kitu keliu;
- nenori eiti į mokyklą be jokios aiškios priežasties;
- grįžę iš mokyklos būna irzlūs, nuliūdę ar neįprastai emocingi.
Klausimai, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar vaikai patiria patyčias mokykloje
Jaunesniųjų klasių mokiniams:
Ką vaikas veikė mokykloje šiandien?
Su kuo jis žaidė? Kokius žaidimus žaidė?
Ar jam patiko tie žaidimai, kuriuos jis žaidė su bendraamžiais?
Ar buvo kas nors, kas šiandien mokykloje jam nepatiko (per pamokas, ką nors veikiant su bendraamžiais)?
Kaip sekasi vaiko bendraamžiams?
Ar vaikas nori rytoj eiti į mokyklą?
Vyresniųjų klasių mokiniams:
Ką vaikas veikė mokykloje šiandien?
Ką veikė su bendraamžiais pertraukų metu?
Ar nutiko kas nors, kas šiandien mokykloje jam nepatiko (per pamokas, ką nors veikiant su bendraamžiais)?
Ar yra kokia nors pamoka, kuri vaikui nepatinka? Kodėl?
Ar yra mokykloje, klasėje vaikų, kurie vaikui nepatinka? Kodėl?
Patyčios gali ir turi liautis! Jas galime sustabdyti tik bendromis mūsų visų pastangomis
