Patyčios veikia ne tik tuos vaikus, kurie jose tiesiogiai dalyvauja, jos veikia visą mokyklos bendruomenę: patyčias stebinčius vaikus, mokytojus, kitus mokyklos specialistus, tėvus. Patyčių mastas gali būti siejamas su prastesniais akademiniais pasiekimais, mažesniu mokinių pasitenkinimu mokykliniu gyvenimu, nesaugumo jausmu, kurį išgyvena tiek mokiniai, tiek mokytojai.
Vaikams, patiriantiems dažnas patyčias mokykloje, gali būti tokios pasekmės:
- Intensyvių ir sunkių jausmų išgyvenimas: nesaugumo, nerimo, baimės, bejėgiškumo, liūdesio. Ilgalaikis nerimas ir baimės būsena yra didelis rizikos veiksnys atsirasti kitiems sutrikimams – depresijai, nerimo sutrikimams ir pan.
- Žema savivertė ir nepasitikėjimas savo jėgomis.
- Sveikatos sunkumai ir nusiskundimai: galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai.
- Prastesni akademiniai pasiekimai, mokyklos vengimas.
- Mintys apie savižudybę – kai kuriais atvejais vaikams dėl nuolatinių patyčių ir nežinojimo, kaip patyčias sustabdyti, gali kilti minčių apie savižudybę.
- Agresyvus reagavimas į skriaudėjus – nedidelė dalis vaikų, patiriančių nuolatines patyčias, gali imtis kraštutinių agresijos formų prieš skriaudėjus. JAV slaptųjų tarnybų Grėsmių įvertinimo centras nustatė, kad 2/3 susišaudymų mokyklose yra aukų kerštas prieš jų skriaudėjus. Atrodytų, kad tokia nukentėjusių vaikų reakcija yra neadekvati, bet tai tik yra elgesys, kylantis iš beviltiškumo ir nežinojimo, kaip reaguoti.
Patyčios ilgainiui gali peraugti į kitokį agresyvų ar socialiai nepageidautiną elgesį vyresniame amžiuje. Tyrimai atskleidžia, kad patyčių skriaudėjai dažniau yra linkę įsitraukti ir į kitokį agresyvų elgesį: vandalizmo atvejus, muštynes, vagystes. D.Olweus duomenimis, 60 proc. berniukų, kurie aktyviai tyčiojosi iš savo bendraamžių vidurinėje mokykloje, iki 24m. amžiaus padarė bent vieną nusikaltimą, o 35-40 proc. – 3 ir daugiau nusikaltimų.
Vaikai stebintys patyčias gali:
- Išgyventi nesaugumą, baimę patys tapti patyči taikiniais, bejėgiškumą bei kaltę, kad negali sustabdyti patyčių.
- Nenoriai lankyti mokyklą ar jos vengti. Su tuo taip pat gali būti susiję ir akademiniai pasiekimai.
- Dėl mokykloje patiriamos įtampos taip pat gali didėti tam tikrų psichologinės sveikatos sunkumų rizika (pvz., depresijos ar nerimo sutrikimų).
