Nemažai mokinių vengia įsitraukti į stebimas patyčias ir padėti skriaudžiamam vaikui, nors ir sielojasi dėl to. Vaikai, stebintys patyčias, vengia akivaizdžiai į jas reaguoti, nes mano, kad:
Pokalbiai su vaikais atskleidžia, kad labai dažnai jiems nėra malonu stebėti patyčias. Stebint patyčias ir nepadedant aukai nemažai daliai vaikų baisu ir gėda. Taigi nesvarbu, kokį vaidmenį atlieka vaikai, – patyčios veikia kiekvieną.
Jeigu jūsų vaikas neįsitraukia į elektronines patyčias – nėra skriaudžiamas ir neskriaudžia kitų, tai dar nereiškia, kad jam ši problema nėra aktuali. Vaikas gali tapti patyčių stebėtoju, pavyzdžiui, žiūrėti nufilmuotas smurtines scenas, matyti žeidžiančius komentarus internete ir kt. Patyčių stebėtojų vaidmuo yra be galo svarbus. Paprastai vaikų, kurie tiesiogiai neįsitraukia į patyčias, yra daugiau negu skriaudėjų. Stebėtojai gali palaikyti skriaudėjus paspausdami mygtuką „patinka“ („like“) po komentaru, persiųsdami provokuojančią informaciją kitiems arba tiesiog niekaip nereaguodami į vykstančias patyčias elektroninėje erdvėje. Toks stebėtojų elgesys gali dar labiau žeisti patyčias patiriantįjį. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiesiems.
Paskatinkite patyčias internete stebintį vaiką:
Patyčios gali ir turi liautis!
Jas galime sustabdyti tik bendromis mūsų visų pastangomis