Patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui tapti tvirtesniam ir užsigrūdinti. Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias.

Kokios gali būti patyčių pasekmės?

  • Vaikai, kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, patiria nerimą, baimę. Ilgalaikis nerimas ir baimė yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys.
  • Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau liūdi, jaučiasi prislėgti, mažiau pastiki savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan.
  • Tyčiojimasis gali būti viena priežasčių, kodėl vaikai vengia eiti į mokyklą, lankyti pamokas. Dėl to gali imti prastėti jų dėmesingumas mokykloje, mokykliniai pasiekimai, vaikams gali būti sunku mokytis.
  • Patyčios ilgainiui gali paskatinti rastis kitokį agresyvų ar socialiai nepageidaujamą elgesį vyresniame amžiuje. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, daug dažniau įsivelia į muštynes, niokoja kitų asmenų nuosavybę.
  • Patyčios neigiamai veikia vaikus, kurie stebi patyčias. Tokie gali jausti baimę ir manyti, kad kitą kartą irgi gali tapti patyčių auka, arba jaustis kalti, kad negali ar nemoka padėti tam, iš kurio tyčiojamasi.
  • Patyčios sukuria baimės ir nesaugumo atmosferą mokykloje. Tai neigiamai veikia mokinių mokymąsi. Į mokyklą vaikai turėtų eiti nesibaimindami, kad kiti su jais nesikalbės, juos stumdys, muš. Jei mokiniai mato, kad nereaguojama į tyčiojimąsi, formuojasi nuostata, kad toks elgesys yra tinkamas ir priimtinas.